Kai buvai mokykloje, tikriausiai turėjote "know-it-all" klasėje. Šis žmogus neatvyko į mokymąsi; jis atėjo parodyti, kiek jis jau žinojo. Net kai jis aiškiai nebuvo susipažinęs su konkrečia tema, jis tikriausiai kalbėjo taip, tarsi jis būtų aukštesnis laipsnis šiuo klausimu. Koks gudrumas! Kaip išdrįsta žmonės eiti į klases ir manyti, kad jie jau viską žino! Tai gali šiek tiek šoktelėti, bet čia eina: kiekvienas iš mūsų yra "know-it-all". Ką aš turiu galvoje, kad mes nuolat darytume prielaidas 1 . Tai neįmanoma suprasti, bet kai nieko nežinote apie asmenį ar situaciją, jūsų smegenys bando užpildyti tuščią. Mes automatiškai ir nesąmoningai sugalvome įsitikinimą, kad išspręstume netikrumo jausmą 2 . Kiekvieną kartą, kai mes kalbame su kuo nors, eikime į darbą ar grįžtame iš bakalėjos parduotuvės, mes esame pilni prielaidų. Pavyzdžiui, patikimas šaltinis gali mums pasakyti, kad būsima vakarienė bus nuobodu. Daugeliu atvejų mes greitai ir nesąmoningai nuspręsime, kad vakarienė pagimdys mus nežinodama, kas ketina būti ten ar netgi kur jis vyksta! Esame nemalonūs, nežinodami visos tiesos, todėl lengviau paprasčiausiai užpildyti šią spragą mūsų žiniomis prielaida. Iš šio vieno mažo informacijos, mes nusprendžia, ar mes dalyvausime vakarėlyje, tarsi jau apie tai sužinojome viską. Tai gali padėti laimingai gyventi. MOKSLINIAI TYRIMAI: nepakankamai įvertinant "Liaudies" mėlynąsias nuotaikas. Kitose Dešimties devynių straipsnių diskusijoje buvo svarstoma, kaip svarbu asmeniškai neatsižvelgti ir nesigailėti sąžiningumo. Tai yra sudėtingi dalykai, kuriuos reikia padaryti, tačiau juos lengviau dirbti, jei nenorite daryti prielaidų
